Balandis

Balandžio mėnesio  3 – 7  dienomis,  1311  metais Kunigo Vytenio kariuomenė nusiaubia pavergtą Varmės žemę

Tais patšiais metais, verbų sekmadienio išvakarėse Vytenis, Lietuvos karalius, puoselėdamas viltį, kad ir dabar, kaip ir ankstšiau, viskas jam turi klotis pagal jo norą, įsibrovė su  4 tūkstantšiais rinktinių vyrų į Prūsos žemę ir taip nusiaubė Varmės vyskupystę, kad viskas, ko negynė pilis bei įtvirtinimai, paliko sudeginta, išžudyta ar paimta į nelaisvę. Ir šiame karo žygyje, ir ankstyvesniajame, neskaitant kito grobio, kurio be galo daug tšia paėmė, išsivarė daugiau nei tūkstantį du šimtus kristonių belaisvių. Štai šis karalius nužygiavo į dykras Bartos žemėje, į lauką, vardu Vaplaukis, ir pradėjo įžūliai girtis; turėdamas galingą kariuomenę, pasakė belaisviams kristonims, kurie ten pat stovėjo supantšioti: “Kur jūsų dievas, kodėl jis jums nepadeda, kaip mums padėjo mūsų dievai dabar ir kitados? ?

(Petras Dusburgietis, Prūsijos Žemės Kronika)

Balandžio mėnesio  18  dieną   1210  metais Kuršiai laivų kautynėse ties Zundo sąsiauriu sutriuškino kryžiuotšių laivyną 

     Prasidėjo dvyliktieji vyskupavimo metai, ir bažnytšia kurį laiką išbuvo ramybėje. Ir kada vyskupas su savo piligrimais išvyko į Gotlandą, palikęs Livonijoj visus vyrus su kai kuriais piligrimais, kuršiai, Kristaus vardo priešininkai, netikėtai pasirodė sąsiauryje (Zundo) prie jūros kranto su aštuoniais piratų laivais. Juos pamatę, piligrimai, išlipę iš savo kogų (coggo, krovininiai laivai platšiais dugnais), susėdo į laivelius gintis nuo pagonių, bet iš neabdairumo kiekvienas laivas skubėjo pirmas pasiekti priešą. Kuršiai iškrovė savo piratiskų laivų nosį (priešakį) ir atsigręžė į atplaukiantšius, sustatė po du laivus greta ir tarp poros laivų paliko tarpą. Piligrimai, priartėję pirmaisiais savo laivais, pateko į piratų laivų tarpą ir kadangi piligrimų laivai buvo maži, tai jie negalėjo pasiekti priešininko, stovėjusio už juos daug aukštšiau. Vienus piligrimus kuršiai užmušė ietimis, kiti nuskendo, dar kitus sužeidė, likusieji buvo priversti grįžti prie kogų ir atsitraukti. Tada kuršiai susirinko užmuštuosius, išrengė juos ir rūbus pasidalijo, pasiėmė ir visa kita, ką rado pas užmuštuosius.

(H. Latvis, H. Vartbergė, Livonijos Kronikos)

Kryžininkų kogėms sustojus Visbio uoste, vyskupas net keletą dienų tvarkėsi ir „liūdėjo savųjų žuvusiųjų“. Ne be reikalo jis liūdėjo, nes kautynėse su kuršiais žuvo „beveik trys dešimtys riterių“, neskaitant kitų — nekilmingųjų.

Kuršių laivyne, iš  8  karo laivų, galėjo būti apie  240  karių, kiek buvo kryžininkų laivų, kronikininkas neužrašė. Tatšiau, galime spėti buvo  4,  ar 5 kogės su  4 -  500  kryžininkais.

 (Zigmantas Raulinaitis).

Balandžio menėsio 23 dieną, 997  metais pirmasis svetimatikių tikybos skelbėjas Vaitiekus nužudomas Prūsų

Svetimatikių vienuolis Vaitiekus Adalbertas su dviem priestais atvyko į mažą salelę upės žiotyse Prūsoje. Ten susirinkę vietos valdytojai grasinę mirtimi juos išvijo. Vėliau, jiems persikėlus per upę pasitikęs kaimo valdytojas. Jis nusivedė juos į kaimą. Ten Vaitiekus pradėjęs skelbti svetimatikių tikybą. Tatšiau susirinkusieji pareiškė: “Tavo laimė, kad nenubaustas tšia atvykai, ir jeigu greitai pasuksi atgal, gali turėti viltį išlikti gyvas. Dėl tokių žmonių kaip jūs, mūsų žemė neduos vaisių, medžiai sėklų, negims jauniklių, o senieji kris. Išeikite tutštuojau iš mūsų žemės! ? Adalbertas su savo palyda buvo išmestas už vartų ir apsistojo netoliese miškelyje. Ten jam bandant atlikti mišias atėjo žmonės, tarp kurių buvo ir žinys, kuris įsakė suimti šiuos valkatas. Tada išsitraukęs durklą sužeidė Vaitiekų, o vienas iš vėliau atjojusių raitelių nukirto jam galvą. Po to buvo nužudyti ir priestai. Svetimatikių kūnai buvo sumesti į valtį, kuria jie atvyko ir paleisti pasroviui į Lenkiją.

(V. Pašuta, Lietuvos Valstybės Susidarymas)

Balandžio mėnesio 23 dieną, 1290 metais Kolainių pilies įgula vadovaujama vado Surmino didvyriškai apsigynė nuo teutonų puolimo

1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną, brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstantšiais pėstininkų. Pilyje buvo [jos] vadas Surminas, o su juo 120 karingų vyrų, kurie narsiai priešinosi broliams. Galop visi Pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad nuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūtšių vanduo. Kai pradėjo temti, penki šimtai brolių raitelių, ėjusių sargybą tarp Lietuvos žemės bei šios pilies ir pailsusių nuo ilgo budėjimo, patraukė atgal, keldami didelį šurmulį bei triukšmą, ir taip išgąsdino paprastus karius, kad šie nudūmė prie laivų, manydami, jog artėja priešai. Broliai nieku būdu jų negalėjo sušaukti, nors ne kartą bandė šitai padaryti. Todėl jie turėjo nutraukti apgulą. Neilgai trukus vadas Surminas paliko šią pilį prisiekęs dievų galybe niekad ateityje nelaukti, kol broliai užpulsią kokią pilį.

(Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika)

Balandžio mėnesio  23  dieną,  1308  metais Žemaitšiai nuniokoja pavergtą Sembą

1308  metų Balandžio 23 dieną Manstis, Sudargas ir kiti Žemaitos didikai su  5000   raitelių per Neringą, pro Ordino Naująją pilį, kurios uždavinys buvo saugoti šį kelią, įsiveržė į Sambių žemę ir nusiaubė ugnimi Pavandenio bei Rudavos apylinkes. Vidurnaktį su nemažu grobiu jie grįžo iš kur atėję, nespėjus kryžiuotšiams surinkti pakankamai jėgų jiems pulti.

(Lietuvių karas su kryžiuotšiais)

Balandžio mėnesio  24   dieną,   1316  metais įvyko antrasis Latgalių sukilimas

Rygos miestietšiai per paliaubas sudegino visą Dunamundės priemiestį, užmušė ten buvusį ordino brolį su visais kristonimis ir taip pradėjo antrąjį karą ir neapykantą.

(Livonijos kronikos)