Rugpjūtis

Rugpjūtšio mėnesio 2 dieną,   1323   metais Lietuviai įsibrovę pavergton Sembos Žemėn niokoja kryžiaivių kaimus

Lietuviai įsibrovė į Sembos Žemę ir Vėluvos valstšiuje sudegino šešis kaimus, be to, nužudė brolį Fridrichą, vadinamą Kvitsu, drąsu bei narsų vyrą, ir 36 karius, o moteris ir vaikus su visokiu grobiu išsivarė su savimi.

(Petras Dusburgietis, Prūsijos Žemės Kronika)

Rugpjūtšio mėnesio 5 dieną, 1343 metais kunigai Kęstutis ir Algirdas niokoja pavergtas šiaurines sritis 

         O tuo pat metu   1343  metais, Rugpjūtšio  5  d.  karalius Kęstutis su broliu Algirdu kažkokio gudraus bajoro dėka atsiveda per Dauguvą tris voras kariuomenės. Pirmoji pasuka prieš lielvardietšius (lyvius), priešo papratimu niokodama, plėšdama ir grobdama belaisvius; antroji-prieš ikškilietšius, kur panašiai darė; tretšioji kariuomenė- prieš Ruopažių gyventojus (tie patys parsidavę lyviai), daugiau kaip tris dienas darydami priešininko darbą- grobdami belaisvius, žudydami, plėšdami, nieko nepasigailėdami, moteris su vaikais iš krašto išsivesdami. Išgirdę, kad Livonijos magistras su savaisiais grįžo namo, minėtieji lietuvių karaliai apie tų patšių metų Rugpjūtšio 15  d. grįžta per Dauguvą atgal į savo šalį.

(Vygandas Marburgietis, Naujoji Prūsijos kronika)

Rugpjūtšio mėnesio 15 dieną, 1369 metais puolama kryžiaivių pastatyta Gotesverderio pilis Nemuno saloje

Lietuviai suerzinti, kad ordinas pastatė Gotesverderio pilį jų žemėje susirenka apie Rugpjūtšio   15   d. ir tariasi kaip ją sugriauti, ir puola ją dieną ir naktį su stipria kariuomene, su visokiomis mašinomis. Karalius Kęstutis pritraukė taip pat bokštą, aukštumo sulig siena, griovį užpylė. Dėl to kristonys suspausti  5  savaites negalėjo nei pavalgyti ramiai, nei pamiegoti. Pagaliau stabmeldžiai paėmė ją ir tvirtai laikė.

(Vygandas Marburgietis, Naujoji Prūsijos kronika)

Rugpjūtšio mėnesio 26 dieną, 1371 metais niokojama Pagudės-Galindos žemės

Tų patšių metų rudenį [po  1371   Rugpjūtšio  26 ] Kęstutis įpuola į neįspėtą Gunlaukio [Pagudė - Galinda] kraštą. Užėmė tenai pilį ir ten pat pagavo vieną žmogų, kuris buvo išėjęs iš papilio. Iš jo sužinojo visas slaptas vietas ir taip paėmė papilį, ir išžudė vyrus ir žmonas, jaunus ir t.t. Ir daug tenai pridarė blogo, ir nuėjo sau.

(Vygandas Marburgietis, Naujoji Prūsijos kronika)

Rugpjūtšio mėnesio 28 dieną, 1230 metais sunaikinama Dūnamūndės abatija

Kuršiai ir Žiemgaliai užėmė Dunamundės pilį ir vienuoliams nežmoniškai visokiais būdais gyvybę atėmė.

(Petras Dusburgietis, Prūsijos Žemės Kronika)

Beteriodami Tervetės sritį, kalavijuotšiai apnaikino ir gretimas kuršių apylinkes. To jie negalėjo išvengti. Kuršiai daug nelaukdami šoko keršyti vokietšiams. Sutelkę stambesnį kariuomenės dalinį, prie kurio prisijungė kaimyninių žiemgalių vyrai, kuršiai, staiga ir netikėtai užpuolė Dūnamūndės abatiją. Apie tą vienuolyno — tvirtovės užpuolimą žinome tik iš trumpų įrašų kronikose. Dūnamūndės kronikoje įrašyta: „1228    viešpaties metais, palaiminto Bernardo dieną, kuršiai ir žiemgaliai sunaikino abatiją“. Tą patvirtina Stadės analai: „Livonijoje Dūnamūndės visa vienuolių šeima, staigaus pagonių užpuolimo buvo apvainikuota kankinių vainiku“.

 Dūnamūndės abatija buvo pastatyta Dauguvos žiotšių kairiajame krante, o jos užpuolimas įvyko 1230 metais,  Rugpjūtšio  28  d. Vienuolynas buvo mūrinis ir tinkamas gintis. Tai buvo lyg nedidelė tvirtovė su savo įgula, gyvenama skaitlingų vienuolių ir konvertitų. Atrodo, jog užpuolimas įvyko nakties metu, paslaptšiomis, taip, kad gynėjams neteko kiek smarkiau pasireikšti ir visi vienuolyno gyventojai buvo kuršių ir žiemgalių išžudyti.

(Zigmantas Raulinaitis)